Krepšelis tuščias 
Augimą skatinantis hormonas (somatotropinas) yra pats svarbiausias signalas, kuris skatina augimo hormono gamybą. Paprasta jo duodama komanda pagimdo visą virtinę kitų procesų. Be jo būtų neįmanoma auginanti raumenų, gydyti traumų, palaikyti medžiagų apykaitos ar išlikti protiškai budriems.
Galingas? Be abejo, tačiau natūralus GHRH, kuris užtikrina tinkamą organizmo veiklą visur, taip pat turi Achilo kulną. Fermentams iki jo priėjus, jis sunaikinamas beveik akimirksniu – ir tai pašalina jį kaip tiriamąjį junginį.
Tesamorelinas yra šios problemos sprendimas. Šis sintetinis GHRH atsakas turi asmens sargybinį – trans-3-heksenolio grupę. Tesamorelinas vis tiek atlieka to paties GHRH funkciją. Jis suranda savo receptorių ir sako “išskirk augimo hormoną”. Tačiau jis taip pat pasižymi ilgu pusinės eliminacijos periodu, todėl paverčiamas stabiliu ir patikimu vaistu.
Tesamorelinas jau yra gavęs FDA patvirtinimą sumažinti pavojumą keliančius visceralinius riebalus, kurie taip dažnai pasireiškia ŽIV lipodistrofija sergantiems žmonėms. Tačiau tas pirmasis klinikinis patvirtinimas yra tik pradžia. Tesamorelino poveikio apykaitai, protiniam aštrumui ir senėjimui tyrimai vyksta visa jėga – ir visa tai remiasi signalo, kurį jūsų biologija jau pažįsta ir kuriuo pasitiki, stiprinimu.
Trumpa tesamorelino istorija
Kombinuota antiretrovirusinė terapija išgelbėja nesuskaičiuojamą daugybę gyvybių, tačiau šiuolaikinis ŽIV gydymas turi ir tamsiąją pusę. Nuo 23 iki 45 procentų pacientų, taikančių šį gydymą, suserga lipodistrofija – būkle, sukeliančia neįprastą riebalų pasiskirstymą. Pacientai netenka poodinių riebalų, tačiau priauga visceralinių riebalų. Tokie riebalai iki kraštštinumų padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
GHRH gali tuo padėti, tačiau, kadangi jo pusinės eliminacijos laikas yra toks trumpas, jį reikėjo pakoreguoti, kol jį buvo galima sukurti kaip veiksmingą ir ilgai veikiantį vaistą. Štai kodėl Kanados tyrėjai iš „Theratechnologies“ sukūrė tesamoreliną. Jie tai padarė prijungdami trans-3-heksenoilio grupę prie pačios peptidinės grandinės pradžios. [1, 2]
Tesamorelinas atlieka savo numatytą darbą – kadangi jis patvirtintas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), jis sėkmingai taikomas praktikoje, padėdamas ŽIV užsikrėtusiems žmonėms, sergantiems lipodistrofija JAV ir už jos ribų. Kol kas viskas gerai, tačiau šis peptidas turi platesnį potencialą.
Tai veikia beveik taip pat, kaip ir natūralus procesas, tik ilgiau. Kai tesamorelinas suleidžiamas (po oda), jis patenka į kraujotaką. Tada jis randa GHRH receptorius hipofizėje ir siunčia jiems signalą padidinti augimo hormono gamybą. Tai leidžia žmonėms, kuriems labiausiai reikia augimo hormono, gauti naudos iš terapinės priemonės, kuri jį padidina – be nemalonių šalutinių poveikių, kuriais pasižymi tiesioginės augimo hormono injekcijos.
Kai tik išsiskiria augimo hormonas, tesamorelinas ir dáleja veikia netiesiogiai. IGF-1 lygis kyla. Riebalai deginami. Raumenys auga lengviau. Žaizdos ir sužalojimai gyja greičiau. Lipodistrofija buvo pirmoji stotelė, tačiau turint tokį poveikį, akivaizdu, kad ji negali būti paskutinė. Tesamorelino tyrimai tęsiasi – ir jei po 10 metų skaitysite “trumpą peptidų istoriją”, ji, tikėtina, bus kur kas ilgesnė.
Kokioms taikymo sritims iki šiol buvo skirti tesamorelino tyrimai (ir kas galėtų būti kita)?
Tai peptidas, kuris saugiai paskatina natūralius augimo hormono impulsus ir dėl to tesamorelinas gali pagerinti kūno sudėtį, sustiprinti pažinimo funkciją ir netgi padėti atsakyti į svarbius klausimus apie senėjimą. Jo patvirtinimas FDA vienai konkrečiai būklei tebuvo tramplinas tolimesniems tyrimams, kurių jau būta daug. Įdomiausios iki šiol gautos išvados? Apie jas paskaitysite būtent čia.
Tesamorelin pagerina kūno sudėtį: nuo raumenų augimo iki visceralinių riebalų deginimo
Auksinio standarto poveikis, kuris lėmė jo patvirtinimą JAV Maisto ir vaistų administracijoje (FDA). Tesamorelinas ne tiesiog (kaip kai kurie peptidai) skatina bendrą svorio metimą. Jis selektyviai degina tokio tipo riebalus, kurie yra pavojingiausi metabolizmui ir padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei sisteminio uždegimo riziką – visceralinius riebalus, kurie “dusina” vidaus organus. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Tesamorelinas pašalina 15–20 procentų šių sankaupų, o tai lemia didžiulį sveikatos pagerėjimą.3, 4]
Poveikis ties tuo nesustoja. Tesamorelinas stimuliuoja augimo hormono gamybą, todėl nieko nuostabaus, kad jo sukeltas riebalų deginimas nesumažina raumenų masės. Tiesą sakant, tesamolerinas padeda lengviau auginasi raumenų masę. [5] Tyrimai jau peržengė lipodistrofijos ribas ir ištyrė, kaip tesamorelinas veikia tokias būkles kaip kepenų fibrozė [6]. Stebimi jo poveikiai užsimena apie dar didesnį potencialą, o būsimi tyrimai neabejotinai dar labiau atskleis jo teikiamas galimybes.
Tesamorelinas kaip atsistatymo peptidas, kuris pagreitina audinių gijimą
Augimo hormonas dažniausiai asocijuojasi, na, su augimu – iš pradžių vaikystėje, bendru augimu, o vėliau raumenų augimu. Tai nėra vienintelis dalykas, kuriam jis tinka. Jis taip pat, be kita ko, yra atsakingas už tam tikrus bendrojo gyjimo aspektus. Padidinkite augimo hormono ir IGF-1 kiekį, kaip tai daro tesamorelinas, ir taip pat paskatinsite kolageno bei kitų struktūrinių baltymų gamybą. [7, 8]
Jei manote, kad dėl to tesamorelinas yra įdomus tiriamasis junginys pooperacinio atsistatymo, raumenų traumų gijimo ir bendresnio ląstų atstatymo tyrimams, būsite teisūs. Tyrimai, kuriuose tesamorelinas stebimas lipodistrofijos kontekste, jau pastebi kai kuriuos iš šių poveikių, tačiau tikslingesni tyrimai galėtų atverti galimybes jį taikyti audinių gijimui. Poveikis yra. Jis tiesiogiai kyla iš augimo hormono pliūpsnio, kurį sukelia tesamorelinas.
Tesamorelino kognityvinis poveikis ir galimi taikymo būdai
Nesate keistas, jei išgirdę “GH + IGF-1” iškart nepagalvojate apie “smegenis”, tačiau abu šie junginiai turi receptorių visame organe, kuris padeda jums mokytis, prisiminti ir atlikti darbus. Tyrimai, atlikti su kognityvinių sutrikimų turinčiomis populiacijomis, parodė pagerėjimą. Iš pradžių jie tam nebuvo skirti – ta pati būklė, kuri sukelia lipodistrofiją, ŽIV, taip pat gali sukelti neurokognityvinį sutrikimą, o tyrėjai pastebėjo geresnę atmintį, geresnius gebėjimus kalbėti ir geresnę vykdomąją veiklą.
Tai jau buvo tiriama žmonėms, kurie serga ŽIV. Tai atveria duris būsimiems tyrimams su tesamorelinu kaip potencialia priemone nuo su amžiumi susijusio nykimo. Alzheimerio liga – taip, bet galbūt ir toliau. IGF-1 lygio atkūrimas smarkiai pagerina smegenų veiklą. Potencialas akivaizdus.9, 10]
Laikrodžio atsukimas atgal? Tesamorelinas kovai su senėjimu
Mes jau užsiminėme apie tai. Įvairios medicininės būklės sukelia augimo hormono trūkumą. Galvos trauma, vėžys (konkrečiai, radioterapija, kuri kartais po jo seka), genetinės mutacijos ir autoimuniniai sutrikimai – visa tai yra sąraše. Tačiau yra viena, kurios niekas negali išvengti. Senėjimas.
Somatopauzė – su amžiumi susijęs augimo hormono ir IGF-1 sumažėjimas, kuris prasideda pamažu, o vėliau įsibėgėja – yra tiesiogiai susijusi su kai kuriais nemalonesniais “senėjimo ligos” simptomais, būtent – silpnumu, riebalų augimu ir raumenų nykimu. Ji taip pat siejama su pažinimo lėtėjimu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.11, 12]
Tai nėra visai mitinis jaunystės šaltinis, tačiau viskas rodo, kad tesamorelino dėka vyresnio amžiaus žmonės gali susigrąžinti hormonų pusiausvyrą, paprastai būdingą tik jaunuoliams. Tai galėtų reikšti daugiau energijos, geresnę odos sveikatą bei elastingumą ir aštresnį mąstymą – tai vieni įdomiausių tesamorelino tyrimų aspektų!
Kokie galimi tolesni tesamorelino tyrimų žingsniai?
Nusistovėję tyrimai yra pakankamai įdomūs, tačiau šio peptido ateitis taip pat atrodo šviesi. Kokios yra logiškos kito tyrimo kryptys? Yra daug pasirinkimų, tačiau įtariame, kad daugelyje tyrimų bus nagrinėjamas jo poveikis metaboliniam sindromui, nes jau dabar aišku, kad tesamorelinas smarkiai sumažina visceralinių riebalų kiekį.
Sarkopenija, su amžiumi susijęs raumenų nykimas, yra dar viena įdomi kandidatė. Kartu su kognityviniu nuosmukiu tai yra vienas iš tų dalykų, kurie senėjimą paverčia nemaloniu. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad tesamorelinas iš tiesų gali paveikti abi šias sritis.
Tada yra labai reali tikimybė, kad tyrėjai pritaikys tesamoreliną dėl jo gydomųjų savybių. Sporto medicina yra sritis, kuri čia teikia daugiausia vilčių. Greitesnis gijimas po raumenų plyšimų, kartu išvengiant raumenų nykimo rizikos, kai esate priversti sustoti? Neskaičiuojami sportininkai džiaugtųsi tokia galimybe, ir mūsų visai nenustebintų šioje srityje pasirodantys tyrimai.
Kaip tesamorelino tyrimuose buvo administruojamas peptidas?
Poodinis vaisto suleidimas yra vienintelis vartojimo būdas, naudotas visiems pagrindiniams tyrimams su tesamorelinu. Šis paties metodo taikymas naudojamas ir klinikinėje praktikoje gydant lipodistrofija sergančius pacientus. Jie išmokomi patys leistis tesamorelino injekcijas į pilvo sritį, paprastai kartą per dieną.
SubQ injekcija yra geriausias pasirinkimas dėl kelių priežasčių. Kai preparatas patenka į riebulinį audinį po pat oda, jis gali lėtai įsigerti į kraujotaką – labai panašiai kaip natūralus augimo hormono (GH) išsiskyrimas, kuris vyksta pulsuojančiai. Subkutaninis tesamorelinas taip pat yra labai biologiškai prieinamas, todėl organizmas realiai panaudoja didesnę peptido dalį. Galiausiai, tai yra praktiška.
Kalbant apie paruošimą tyrimams, tesamorelinas tiekiamas kaip liofilizuoti milteliai. Tai užtikrina jo stabilumą, todėl jį galima laikyti, kai jis nenaudojamas. Tyrėjai jį atkuria naudodami sterilų tirpiklį – sterilų vandenį vienkartiniams tyrimams ir bakteriostatinį vandenį papildomam stabilumui užtikrinti, kad būtų galima atlikti ilgesnius tyrimus.
Kokie yra tesamorelino dozuojamųjų protokolai?
Daugybė tyrimų ir klinikinių tyrimų baigėsi tuo, kad FDA patvirtino vaistą nuo ŽIV susijusios lipodistrofijos, kuriai yra paskelbtos aiškios dozavimo gairės. Tai reiškia, kad būsimi tyrimai gali pasinaudoti visu varginančiu darbu nustatant optimalų dozavimą ir modelio dizainą pagal nustatytus protokolus.
Pacientams, kuriems dėl lipodistrofijos paskirtas tesamorelinas, skiriama 2 mg paros dozė. Ji yra vienoda visiems ir nepriklauso nuo kūno svorio. Tyrimai parodė, kad ši dozė užtikrina geriausią toleravimo ir veiksmingumo balansą.
Vis dėlto 2 mg yra labai didelė dozė (tačiau ji yra terapinė sunkiai ligai gydyti). Daugeliuose “bro-science” forumų ir tarp ilgaamžiškumo entuziastų, kurie jį vartoja ne pagal paskirtį, rasite nuo ~250 iki 500+ mcg (mikrogramų) kasdienes dozes.
Tyrimai kitose tyrimų srityse, pavyzdžiui, Tesamorelin kognityvinis potencialas, iš tikrųjų dažnai naudoja lygiai tokią pačią dozę. Yra išsamių saugumo duomenų. Dozė veikia. Jos reikia tam, kad būtų suteiktas reikalingas impulsas natūraliems augimo hormono (GH) pliūpsniams.
Tyrimai su graužikais (žiurkėmis ir pelėmis) yra sudėtingesni. Atlikdami juos, tyrėjų kolektyvai privalo pritaikyti nustatytą Tesamorelino dozę žmonėms prie daug mažesnio šių gyvūnų dydžio ir svorio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Tai labai dažnas klausimas. Tesamorelinas nekeičia žmonėms, kuriems jis paskirtas arba kurie dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, miego ciklų. Jis negali nei palaikyti budrumo, nei sukelti mieguistumo. Augimo hormono kiekio padidėjimas reiškia ilgesnį lėtojo banga miegą. Tyrimai tai vis iš naujo patvirtina. Tai giliausias, labiausiai atstatantis miegas, koks tik egzistuoja. Vadinasi, pacientai, kuriems paskirtas Tesamorelinas, reguliariai teigia, kad jie yra labiau pailsėję. Tai taikoma darant prielaidą, kad laikomasi rekomenduojamo vartojimo laiko, t. y. ryte. Tesamorelino vartojimas prieš pat miegą sutrikdo natūralius ritmus ir gali sukelti stimuliuojantį poveikį. (Dėl šios priežasties atliekant tyrimus su gyvūnais reikia atsižvelgti į jų miego ir budrumo ciklus!)
Sermorelino acetatas nėra taip gerai stabilizuotas. Jis skatina augimo hormono (GH) išsiskyrimą, bet tik labai trumpam. Tesamorelinas yra stabilizuota versija, turinti ilgesnį pusinės eliminacijos periodą. Tai gali atrodyti kaip labai maža detalė, bet praktikoje šis pokytis yra labai svarbus. Lipodistrofija sergantiems žmonėms jau ir taip sunku priprasti prie Tesamorelino injekcijų kartą per dieną – Sermorelino vartojimas kelis kartus per dieną būtų tikra problema.
Šis klausimas kartais iškyla, ir tai įdomu. Esamoje literatūroje, įskaitant su žmonėmis atliktus tyrimus, dėl kurių FDA patvirtino tesamoreliną, šalutinis poveikis buvo pastebėtas. Dažniausi iš jų yra sąnarių ir raumenų skausmas bei sudirginimas vaisto suleidimo vietoje. Depresija nebuvo užfiksuota, o tesamorelinas buvo patvirtintas tik lipodistrofijai gydyti, nes jo bendras saugumo profilis yra puikus. Gali būti, kad tesamorelino vartojimo pradžia kai kuriems tiriamiesiems sutapo su depresijos pradžia, tačiau tai yra taip reta, kad nebuvo oficialiai dokumentuota.
Terminas “vartojimas ciklais” dažniausiai siekiamas su biohakingo bendruomene. Bendra idėja yra ta, kad pertraukos laikotarpis apsaugo hipofizę nuo desensibilizacijos, todėl kai kurie siūlo tris ar šešis mėnesius “vartoti” ir vieną iki trijų mėnesių “nevartoti”. Pacientai, kuriems Tesamorelin paskirtas dėl lipodistrofijos, jį vartoja nuolat – kartą per dieną, kasdien, be jokių pertraukų. Toks pats protokolas taikomas ir atliekamuose klinikiniuose tyrimuose.
Tesamorelinas nėra nei svorio metimo peptidas, nei tas, kuris skatina svorio augimą. Svarstyklės gali visiškai nepasikeisti. Tesamorelinas veikia organizmo viduje. Jis naikina visceralinius riebalus aplink vidaus organus ir tuo pačiu padeda auginti raumenis. Raumenys yra sunkesni už riebalus, todėl čia iš esmės kalbama apie sveikesnį persiskirstymą.
Mokslinės nuorodos ir šaltiniai
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10999207/[↩]
- https://www.nature.com/articles/nrd3362[↩]
- https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/1889139[↩]
- https://academic.oup.com/cid/article-abstract/54/11/1642/322418[↩]
- https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2260134124003049[↩]
- https://www.thelancet.com/journals/lanhiv/article/PIIS2352-3018(19)30338-8/abstract[↩]
- https://www.pnas.org/doi/abs/10.1073/pnas.1013942107[↩]
- https://iv.iiarjournals.org/content/21/1/45.short[↩]
- https://link.springer.com/article/10.1007/s13311-016-0454-2[↩]
- https://www.nature.com/articles/nrendo.2012.151[↩]
- https://link.springer.com/article/10.1007/s11154-024-09938-1[↩]
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1521690X13000535[↩]
