Kas yra IGF-1 LR3?

Visas IGF-1 LR3 pavadinimas yra ilgasis arginino 3 į insuliną panašus augimo faktorius 1. Tai laboratorijoje modifikuotas sintetinis hormonas, pasižymintis specifinėmis savybėmis, kurios gali būti naudingesnė už natūralų IGF-1. Mokslinėse diskusijose dažnai aprašomas jo vartojimas po oda (subkutaniškai) tyrimų protokoluose, kuriuos lędi bent jau gydymo trukmei prilygstanti pertrauka, siekiant išvengti tolerancijos.

Kaip veikia IGF-1 LR3?

Tyrimų modeliuose, IGF-1 LR3 pasijungus prie IGF-1 receptorių, aktyvuojama įvykių seka viename iš dviejų signalinių kelių. Baltymų sintezę reguliuoja PI3 kelias, kuriame IGF-1 LR3 tiriamas dėl kaskados, galinčios paskatinti didesnį raumenų baltymų susidarymą po treniruotės, stimuliavimo. Tai atliekama aktyvuojant griaučių raumenų palydovines ląsteles, kurios diferencijuojasi į mioblastus, kad suformuotų naujas raumenų skaidulas, auginančias ir atstatančias raumenis.

Kadangi IGF-1 LR3 yra į insuliną panašus augimo faktorius, jis taip pat yra tiriamas dėl į insuliną panašaus aktyvumo organizme. Jis gali turėti įtakos raumenų maistinių medžiagų pasisavinimui, leisdamas ląstelėms įsisavinti daugiau gliukozės ir aminorūgščių.

IGF-1 LR3 panaudojimo atvejai

IGF-1 LR3 yra aptariamas mokslinių tyrimų kontekste dėl jo poveikio darbingumui, senėjimui ir kūno sudėties procesams. Tai apima:

• Raumenų regeneracija – tyrimų modeliuose tiriama peptide esanti baltymų sintezė, kuri gali lemti didesnį raumenų augimą po treniruotės.
• Maistinių medžiagų pasisavinimas – tai dar vienas būdas, kuriuo tyrėjai nagrinėja IGF-1 LR3, vertindami efektyvumą, kuriuo maistinės medžiagos pasiekia raumenų ląsteles.
• Rebalų mažinimas — IGF-1 LR3 tiriamas dėl jo poveikio metabolizmui. Kadangi jis taip pat tiriamas dėl raumenų vystymosi, tyrėjai vertina, ar jis gali paveikti riebalų apykaitą ir kartu išlaikyti liesą raumenų masę.
• Sportinė regeneracija – šis peptidas yra tiriamas dėl audinių gijimo ir atsistatymo, įskaitant raumenis, sausgysles ir raiščius. Šiuose tyrimuose vertinamas diskomfortas, uždegimas, atsistatymo laikas ir traumų modeliai.
• Ląstelių gijimas – IGF-1 LR3 tiriamas senėjimo biologijos ir minkštųjų audinių pažeidimų modeliuose, o ne kaip patvirtintas estetinis ar atsistatymo sprendimas.

IGF-1 LR3 palyginti su įprastu IGF-1

IGF-1 yra hormonas, kurį gamina kepenys ir kuris išsiskiria į kraujotaką, kad reguliuotų augimą bei metabolizmą. IGF-1 LR3 yra modifikuota versija su struktūriniais pokyčiais, kurie sumažina jos jungimosi baltymų afinitetą insulininį augimo faktorą jungti sugebantiems baltymams (IGFBP), kad būtų užtikrintas ilgesnis aktyvumas nei natūralaus IGF-1.

IGF-1 LR3 trečioji aminorūgštis yra argininas, o ne glutamo rūgštis, o peptidas jo N gale turi 13 papildomų aminorūgščių. Dėl šių skirtumų jis yra IGF-1 receptoriaus agonistas, tačiau turi tam tikrų pranašumų, įskaitant tris kartus didesnį veiksmingumą nei IGF-1. Jo pusinės eliminacijos periodas yra apie 20–30 valandų – daug ilgesnis nei natūraliojo hormono 12–15 valandų, – todėl jis užtikrina ilgesnį poveikį nei natūralus IGF-1. Galiausiai, IGF-1 LR3 pasižymi geresniu metaboliniu stabilumu dėl papildomų aminorūgščių.

Kitaip tariant, IGF-1 LR3 modifikacijos padidina jo tyrimų potencialą raumenų augimui ir audinių atstatymui, todėl šis peptidas yra naudingas estetiniams ir sportiniams tyrimų modeliams.

IGF-1 LR3 palyginimas su IGF-1 DES

Kita IGF-1 modifikacija yra insulino tipo augimo faktoriaus 1 delecija (1–3), paprastai sutrumpintai vadinama IGF-1 DES. Kaip ir IGF-1 LR3, tai yra sintetinis peptidas, sukurtas siekiant sustiprinti natūraliojo IGF-1 naudingas savybes. IGF-1 DES atveju tai pasiekiama pašalinant pirmuosius tris N-galinius aminorūgščių likučius be jokių priedų. Nustatyta, kad tokia modifikacija tam tikroje aplinkoje vyksta natūraliai, o tai rodo, kad šis hormonas tam tikrose situacijose organizme gali atlikti svarbų vaidmenį.

Amino rūgščių pašalinimas IGF-1 DES sumažina peptido giminingumą IGFBP ir padidina giminingumą IGF-1 receptoriui. Šiuo požiūriu jis skiriasi nuo IGF-1 LR3, kurio giminingumas IGF-1 receptoriui yra sumažėjęs. Būtent šis sumažėjęs giminingumas lemia ilgesnį pusinės eliminacijos periodą.

Tyrėjai paprastai renkasi IGF-1 DES tyrimams, susijusiems su lygiųjų raumenų ląstelių migracija ir proliferacija, o ne griaučių raumenų vystymuisi, kaip yra IGF-1 LR3 atveju. Šis peptidas taip pat gali atlikti vaidmenį neurologiniuose tyrimuose, nebent todėl, kad jo natūraliai aptinkama smegenų audinyje. Tačiau dėl trumpo pusinės eliminacijos periodo jis yra mažiau tinkamas tyrimams su žmonėmis nei IGF-1 LR3.

IGF-1 LR3 dozuojimo protokolai moksliniuose tyrimuose lyginant su biohakingu ir „Reddit“ pranešimais

IGF-1 LR3 šiuo metu nėra patvirtintas FDA, todėl jo naudojimas yra eksperimentinis ir apsiriboja tyrimais. Kaip ir visų augimo peptidų, tyrimų protokoluose turėtų būti atsižvelgta į dozavimą ir nepageidaujamą poveikį metabolizmui.

Paskelbti tyrimų protokolai

Paskelbti tyrimai nagrinėja, ar IGF-1 LR3 gali būti tinkamas modeliams, orientuotiems į liesą raumenų masę, riebalų apykaitą arba senėjimo biologiją. Jis ypač populiarus tarp tyrėjų, kurie jau atlieka tyrimus su augimo hormono sekretagogaem.

Tyrėjai, naudodami peptidą, sukūrė protokolus, kuriais kiti galėtų vadovautis būsimuose kontroliuojamuose tyrimuose:

• Tyrimų protokolai turėtų periodiškai stebėti cukraus kiekį kraujyje dėl hipoglikemijos pavojaus, nes peptidas gali paskatinti daugiau raumenų ląstelių pasisavinti gliukozę iš kraujotakos.
• Aprašyti į tyrimus orientuoti protokolai nurodo 20–30 mikrogramų pradinę dozę, kuri po vienos ar dviejų savaičių padidinama iki 30–50 mikrogramų. Nors kai kuriuose tyrimuose buvo naudojamos iki 100 mikrogramų dozės, juose nepavyko nustatyti, kad tai duotų naudą, proporcingą padidėjusiai rizikai.
• IGF-1 LR3 administravimas tyrimų kontekste dažnai būna poodinis dėl praktinių priežasčių. Nors kai kurie tyrėjai naudoja intramuskulines injekcijas, siekdami pasiekti didesnę lokalizuotą hipertrofiją, nėra aiškių įrodymų, kad tai yra veiksminga.
• Daugelis protokolų nurodo, kad tyrėjai suplanuoja peptidą vartoti po treniruotės, nes fizinis krūvis suaktyvina IGF-1 receptorių raišką ir padidina satelitinių ląstelių jautrumą.
• Kad būtų išvengta receptorių desensibilizacijos, kai peptidas nebeturi jokio poveikio, tyrimų protokoluose dažnai taikomas cikliškas vartojimas. Tipinis eksperimentinis protokolas yra trys ar keturios savaitės (arba net vos dvi savaitės), po kurių daroma ne mažesnė kaip keturių savaičių pertrauka.

Biohakingas ir „Reddit“ pranešimai

Pranešimai apie savęs eksperimentavimą su IGF-1 LR3 kaip greitu būdu numesti svorio, priaugti raumenų ar padaryti abu dalykus kelia susirūpinimą. Kadangi IGF-1 LR3 nėra patvirtintas FDA, su juo reikėtų elgtis tik tyrimų tikslais kontroliuojamais atvejais, kai tiriamieji įtraukia peptidą į treniruočių planą su tinkamu fiziniu krūviu ir tinkama mityba.

Pranešama, kad biohakeriavimas lėmė Šalutinis poveikis įskaitant:

• Hipoglikemija
• Nervų užspaudimas
• Sąnarių skausmas
• Vandens susilaikymas

Standartinių protokolų laikymasis ir tyrėjo užtikrinimas, kad tiriamieji būtų stebimi, padeda sumažinti šiuos praneštus šalutinius poveikius kontroliuojamoje tyrimų aplinkoje.

Kas turėtų vengti IGF-1 LR3?

Pagrindinė su IGF-1 LR3 poveikiu susijusi rizika, ypač ilgalaikė, apima atsparumą insulinui ir mitogeninį poveikį. Šis peptidas gali kelti pavojų asmenims, sirgusiems vėžiu arba turintiems padidėjį PSA kiekį, nes ląstelių augimą jis skatina neatsižvelgdamas į jų tipą.

Be to, profesionalūs sportininkai neturėtų vartoti IGF-1 LR3, nes jis yra uždraustas sporte.

Paruošimas ir laikymas

IGF-1 LR3 tiekiamas kaip sausi milteliai – jo liofilizuota forma. Būdamas šios formos, jis turi būti laikomas šaldiktyje -20 C temperatūroje arba kambario temperatūroje vėsioje, tamsioje vietoje.

Prieš naudojant tyrime, IGF-1 LR3 yra atskiedžiamas bakteriostatiniu vandeniu. Šios sumaišytos formos tereikia šaldytuve (sumaišytas ir laikomas šaldytuve, jis išlieka tinkamas iki 4 savaičių). Kad būtų išsaugota peptido struktūra, svarbu vengti per stipraus flakono kratymo prieš naudojimą.

IGF-1 LR3 DUK

Kodėl IGF-1 LR3 yra veiksmingesnis už natūralų IGF-1?

Daug ilgesnis IGF-1 LR3 pusinės eliminacijos periodas suteikia sintetiniam hormonui laiko padaryti didesnį poveikį tyrimų modeliuose. Trumpai veikiantis IGF-1 išsilaiko nepakankamai ilgai, kad sukeltų tokią pastebimą baltymų sintezę ir palydovinių ląstelių aktyvavimą gijimui bei maistinių medžiagų perskirstymui riebalų apykaitos tyrimuose.

Kiek laiko IGF-1 LR3 gali būti tiriamas protokole?

Į įvairius tyrimus orientuoti protokolai dažnai tyrinėja IGF-1 LR3 iki keturių savaičių, po kurių daroma bent keturių savaičių pertrauka. Šis vartojimo ciklas palaiko receptorių jautrumą ir reiškia, kad peptidas ir toliau veikia. Tyrėjai gali nustatyti, kad tiriamieji peptidą turėtų gauti tik treniruočių dienomis, nors kai kurie gali nustatyti protokolą, apimantį dozę prieš miegą poilsio dienomis.

Ar IGF-1 LR3 veikia gerai su kitais peptidais?

Tyrėjams įprasta įtraukti IGF-1 LR3 į tyrimus su kitais peptidais, ypač turinčiais panašių savybių, tokiais kaip:

• BPC-157 — Ištirtas uždegimo ir audinių regeneracijos modeliuose, ypač po treniruotės ar minkštųjų audinių traumų.
• TB-500 – dar vienas tiriamas gijimo peptidas, skirtas raumenų ir sausgyslių traumų atsistatymui.
• CJC-1295 su ipamorelinu – du augimo hormono sekretagogai; šie peptidai yra tiriami kartu su IGF-1 LR3 raumenų vystymuisi, svorio metimui arba senėjimo biologijai, imituojant natūralią hormonų gamybą.

Kada tyrėjai praneša apie IGF-1 LR3 protokolų rezultatus?

Tyrėjai pranešė apie pastebimus raumenų augimo pokyčius maždaug po dviejų ar trijų savaičių nuo pirmojo IGF-1 LR3 ciklo pradžios.

Nuorodos

1. Insulino tipo augimo faktoriaus-I analogo matavimas kraujo plazmoje naudojant naują imunofermentinės analizės metodą – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9582496/

2. Ilgalaikė R3 insulino tipo augimo faktoriaus-I (IGF-I) infuzija stimuliuoja organų augimą, bet sumažina IGF-I, IGF-II ir IGF veikiančių baltymų koncentracijas plazmoje jūrų kiaulytėms https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/7561636/

3. Fosfatidilinozitolio 3-kinazė ir p70 s6 kinazė dalyvauja reguliuojant baltymų apykaitą skeleto raumenyse, kurią veikia insulinas ir į insuliną panašus augimo faktorius I https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8828461/

4. IGF-1 sukeltos skeleto raumenų skaidulų (miotubų) hipertrofijos tarpininkavimas per PI(3)K/Akt/mTOR ir PI(3)K/Akt/GSK3 signalinius kelių – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11715022/

5. Insulino tipo augimo faktorius-I pailgina skeleto raumenų palydovinių ląstelių in vitro replikacinį gyvavimo ciklą, skatindamas G1/S ląstelės ciklo eigą per fosfatidilinozitolio 3'-kinozės / Akt signalinio kelio aktyvavimą – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10962000/

6. Sumažėjęs gliukozės stimuliuojamas insulino išsiskyrimas po 1 savaitės IGF-1 infuzijos vėlyvojo vaikingumo avies vaisiui yra susijęs su vidiniu salelių defektu – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33938236/